Nusikaltimų tyrimai dažnai remiasi kruopščiu pareigūnų darbu, moderniomis technologijomis ir ilgamečiais tyrimo metodais. Tačiau kartais net pačios sudėtingiausios bylos išaiškinamos ne dėl sistemingo darbo, o dėl… atsitiktinumo. Atsitiktinės aplinkybės, likimo ironija ar paprasčiausia sėkmė neretai tampa lemiamu faktoriumi, padedančiu atskleisti nusikaltimus, kuriuos, regis, būtų buvę neįmanoma išaiškinti.
1. Piršto atspaudas ant lango stiklo
2008 metais Anglijoje įvykdytas brutalus apiplėšimas galėjo likti neišaiškintas. Nusikaltėliai nepaliko jokių įkalčių, dėvėjo pirštines ir turėjo gerą planą. Tačiau vienas jų, netyčia nusimovęs pirštinę, paliko piršto atspaudą ant lango stiklo. Tai nebūtų buvę lemtinga, jei langas nebūtų buvęs išimtas remontui jau kitą dieną – stiklas buvo išvežtas į stiklinimo dirbtuves, kur darbuotojas, atsitiktinai pamatęs neįprastą dėmę, perdavė jį policijai. Atspaudas sutapo su anksčiau bausto nusikaltėlio duomenimis.
2. Pamestas mobilusis telefonas
2012 metais viename JAV mieste buvo apiplėšta parduotuvė. Vagis išsinešė pinigus, tačiau bėgdamas paliko savo mobilųjį telefoną. Įdomiausia, kad nusikaltėlis net nesuvokė, jog telefonas dingo, kol policija jau turėjo visus jo asmens duomenis. Net slaptažodžiai ar apsaugos sistemos nepadėjo – pareigūnai paskambino paskutiniam kontaktui ir sužinojo visą informaciją apie savininką. Šis „netyčinis“ įkalčių palikimas tapo esminiu įrodymu byloje.
3. Santechniko nuojauta
Austrijoje vienas santechnikas, remontavęs vamzdžius privačiame name, pastebėjo įtartiną kvapą iš rūsio. Šeimininkas bandė jį išprašyti, tačiau meistras nusprendė paskambinti policijai. Paaiškėjo, kad rūsyje laikytas dingęs žmogus, laikytas nelaisvėje keletą savaičių. Jei ne atsitiktinis kvapas ir santechniko budrumas, žmogaus likimas galėjo būti tragiškas.
4. Senas nuotraukų albumas
Vokietijoje 2019 metais vienas vyras tvarkydamas senelės palėpę rado seną fotoalbumą, kuriame buvo nuotrauka su įtartinu fonu – atrodė, kad žmogus stovi prie užkasto objekto. Paveikslėlis sukėlė smalsumą, ir vyras nusiuntė jį istorikui, kuris kreipėsi į policiją. Paaiškėjo, kad vieta nuotraukoje yra miškas, kuriame prieš 30 metų dingo mergaitė. Vykdant kasinėjimus buvo rasta jos kūno liekanų, o asmuo nuotraukoje – seniai įtartas, bet neturėta įrodymų. Atsitiktinė nuotrauka tapo lemiamu posūkiu byloje.
5. GPS klaida, vedusi į įkalčius
Vienoje Kanados byloje vagys, pabėgę iš apiplėšimo vietos, važiavo pasislėpti į apleistą sandėlį. Tačiau vienas jų telefonas, turėjęs įjungtą GPS, netyčia išsiuntė buvimo vietą į „debesį“, kuris automatiškai sinchronizavosi su aukos įrenginiu (nes anksčiau buvo prijungtas prie to paties Wi-Fi). Auka netyčia pamatė buvimo vietos žemėlapį ir perdavė policijai. Nusikaltėliai buvo sučiupti vietoje – tai, ko neišdavė jų elgsena, padarė technologija ir atsitiktinumas.
6. Pažintys internete ir per didelis atvirumas
Vienas garsus atvejis iš JAV parodė, kaip nusikaltėlis, padaręs sunkų nusikaltimą, netikėtai pats prisipažino jį įvykdęs – per pokalbį pažinčių svetainėje. Bandydamas pasirodyti „blogu berniuku“, vyras papasakojo apie praeityje padarytą nusikaltimą manydamas, kad tai padarys įspūdį pašnekovei. Deja, moteris pasirodė esanti policijos pareigūnė, dirbusi po priedanga. Atsitiktinė pažintis tapo lemiamu įrodymu.
Kodėl atsitiktinumas toks svarbus?
Tokie atvejai rodo, kad nusikaltimų tyrimas nėra vien matematiškai tikslus procesas. Kiekviena detalė – net ir nereikšminga – gali turėti lemiamos reikšmės. Atsitiktinumas padeda atskleisti nusikaltimus, kai nusikaltėliai patys padaro žmogiškų klaidų. Tai taip pat priminimas, kad net ir tobuli planai dažnai žlunga dėl mažų, neplanuotų veiksnių.
Išvada
Nors kriminalistika vis labiau remiasi technologijomis, o tyrėjų kvalifikacija nuolat auga, atsitiktinumas išlieka viena iš stebinančių, bet efektyvių jėgų kovojant su nusikalstamumu. Galima sakyti, kad nusikaltėliai kovoja ne tik su įstatymais, bet ir su likimu – o šis, kaip rodo gyvenimas, dažnai stoja teisingumo pusėn.
