Gyvenimo trukmė – viena aktualiausių temų tiek mokslo, tiek visuomenės diskusijose. Mokslininkai dešimtmečiais tyrinėja, kokie veiksniai turi įtakos ilgaamžiškumui, o pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžiama, kad ne tik genetika ar medicina, bet ir kasdieniai įpročiai gali turėti lemiamos reikšmės. Naujausi tyrimai atskleidė, kad vienas, iš pirmo žvilgsnio paprastas, įprotis gali iš esmės prisidėti prie ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo. Ir tai – reguliarus pasivaikščiojimas gryname ore.
Paprastas įprotis, turintis gilų poveikį
Tyrimai, publikuoti tokiose autoritetingose mokslo leidiniuose kaip Nature Aging ir The Lancet, parodė, kad kasdien bent 20–30 minučių trunkantis pasivaikščiojimas ne tik gerina fizinę sveikatą, bet ir reikšmingai mažina riziką susirgti širdies ligomis, diabetu, depresija bei net kai kuriais vėžio tipais.
Svarbiausia – kad šis įprotis neturi būti intensyvus ar varginantis. Pasak Harvardo universiteto mokslininkų, net ir vidutinio tempo pasivaikščiojimai, atliekami reguliariai, aktyvina kraujotaką, mažina uždegiminius procesus organizme ir padeda palaikyti sveiką kūno svorį.
Ne tik kūnas, bet ir protas
Pasivaikščiojimai gamtoje ar bent jau žaliosiose miesto erdvėse daro teigiamą įtaką ir psichinei sveikatai. Moksliniai tyrimai parodė, kad pasivaikščiojimas gamtoje mažina streso hormono kortizolio lygį, gerina nuotaiką, skatina kūrybiškumą ir netgi gali padėti kovoti su depresijos simptomais.
Daugybė ilgaamžių žmonių – nuo Japonijos Okinavos gyventojų iki Sardinijos senolių – savo kasdienybėje laikosi šio paprasto principo: jie daug juda, vaikšto, bendrauja su kaimynais ir artimaisiais.
Kodėl šis įprotis stebina mokslininkus?
Didžiausias netikėtumas mokslininkams – ne pats faktas, kad judėjimas yra naudingas, o tai, kiek nedaug jo reikia, kad poveikis būtų reikšmingas. Iki šiol buvo manoma, kad norint pasiekti realią naudą sveikatai, būtinos intensyvios fizinės treniruotės. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad ir lėtesnio tempo aktyvumas, jeigu jis nuoseklus, gali turėti labai didelį poveikį gyvenimo trukmei.
Be to, šis įprotis yra lengvai prieinamas daugeliui žmonių – nereikia nei sporto salės, nei brangių treniruočių programų. Tereikia noro, patogios avalynės ir šiek tiek laiko.
Kaip pradėti?
Ekspertai rekomenduoja:
Pradėti nuo mažų žingsnių – jei iki šiol beveik nejudėjote, užteks pradėti nuo 10 minučių pasivaikščiojimo per dieną.
Susikurti rutiną – vaikščiokite tuo pačiu metu kiekvieną dieną (pvz., po pietų ar vakare).
Įtraukite draugus ar šeimos narius – kartu vaikščioti smagiau ir lengviau išlaikyti įprotį.
Pasirinkite malonią aplinką – parkas, miškas ar net kiemas – viskas tinka, jei jaučiatės ten gerai.
Išvada: mažas įprotis – didelis skirtumas
Pasivaikščiojimas gali atrodyti kaip nereikšmingas, paprastas veiksmas, tačiau mokslas vis labiau atskleidžia jo gilų poveikį žmogaus kūnui ir protui. Tai – viena paprasčiausių, pigiausių ir prieinamiausių sveikatos bei ilgaamžiškumo investicijų. Galbūt atėjo metas peržiūrėti savo dienotvarkę ir į ją įtraukti šį stebuklingą įprotį?
