Laimė – viena seniausių žmonijos siekiamybių. Nors jos apibrėžimas gali skirtis priklausomai nuo kultūros, amžiaus ar asmeninių vertybių, psichologija, neurologija ir sociologija jau kelis dešimtmečius tiria, kas iš tiesų lemia ilgalaikį žmogaus pasitenkinimą gyvenimu. Šiandien mokslininkai turi vis daugiau įrodymų, kurie padeda suprasti, iš ko „susideda“ laimė ir kaip ją ugdyti.
Kas yra laimė moksliniu požiūriu?
Mokslininkai dažniausiai laimę apibrėžia kaip subjektyvų gerovės jausmą, kurį sudaro dvi pagrindinės dalys:
Emocinis komponentas – dažnų teigiamų emocijų ir retų neigiamų emocijų balansas.
Kognityvinis komponentas – pasitenkinimas gyvenimu, įvertinus jį racionaliai.
Psichologijos srityje tai vadinama subjektyvia gerove (subjective well-being). Šis požiūris leidžia objektyviau tirti laimę apklausų, neurotyrimų ir ilgalaikių stebėjimų būdu.
Ką lemia mūsų laimė? Pagrindiniai veiksniai
Remiantis naujausiais tyrimais (pvz., Sonja Lyubomirsky, Ed Diener, Dan Gilbert, Laurie Santos), laimę lemia keli pagrindiniai veiksniai:
1. Genetika (apie 40–50%)
Tyrimai rodo, kad mūsų „laimės bazinis lygis“ gali būti paveldimas. Tai reiškia, kad kiekvienas turime įgimtą polinkį būti labiau ar mažiau laimingais, tačiau tai nėra nekintama.
2. Aplinkybės (apie 10%)
Tokie veiksniai kaip pajamos, socialinis statusas, sveikata ar gyvenamoji vieta turi įtakos, bet jos dažnai pervertinamos. Pvz., tyrimai rodo, kad žmonės, laimėję loteriją, po metų būna ne ką laimingesni nei prieš tai.
3. Sąmoningi veiksmai ir įpročiai (apie 40%)
Būtent mūsų kasdieniai pasirinkimai ir mąstymo būdas turi didžiausią įtaką ilgalaikei laimei. Čia svarbūs tokie dalykai kaip dėkingumas, atjauta, fizinis aktyvumas, santykiai, tikslo turėjimas.
Naujausių tyrimų įžvalgos
1. Dėkingumo praktikos veikia smegenis
2023 m. paskelbtas tyrimas Kalifornijos universitete parodė, kad žmonės, rašę padėkos laiškus tris savaites, demonstravo aktyvesnį prefrontalinės žievės aktyvumą – srities, susijusios su sprendimų priėmimu ir emocijų reguliacija. Net po mėnesio šie žmonės jautėsi laimingesni.
2. Santykiai svarbiau nei pinigai
Harvardo ilgalaikis suaugusiųjų raidos tyrimas (prasidedantis dar 1938 m.) rodo, kad stiprūs socialiniai ryšiai yra vienas svarbiausių ilgalaikės laimės ir sveikatos prognozių. Vienišumas, priešingai, siejamas su trumpesne gyvenimo trukme.
3. Pinigai – iki tam tikros ribos
2021 m. atnaujintas tyrimas (Daniel Kahneman ir Matthew Killingsworth) atskleidė, kad laimės lygis vis dar auga su pajamomis, bet labai lėtai po maždaug 75–90 tūkst. JAV dolerių per metus. Kitaip tariant, turtėjimas tampa vis mažiau reikšmingas gerovei pasiekus bazinius poreikius.
4. Tikslo turėjimas didina atsparumą
Žmonės, kurie turi aiškų gyvenimo tikslą, rodo didesnį atsparumą stresui ir turi mažesnę riziką susirgti depresija. Tyrimai rodo, kad tikslo pojūtis aktyvina smegenų sritis, susijusias su motyvacija ir džiaugsmu.
Kaip ugdyti laimę kasdien? Praktinės rekomendacijos
Remiantis mokslo įžvalgomis, pateikiame keletą veiksmingų būdų:
Rašykite dėkingumo dienoraštį – kasdien užrašykite 3 dalykus, už kuriuos jaučiatės dėkingi.
Aktyviai puoselėkite santykius – skirkite dėmesio draugams, šeimai, rodykite nuoširdų susidomėjimą.
Judėkite – fizinis aktyvumas išskiria endorfinus ir mažina stresą.
Būkite sąmoningi – meditacija, kvėpavimo pratimai ar „mindfulness“ padeda sumažinti nerimą ir padidinti dėmesingumą dabarties momentui.
Savanoriaukite – pagalba kitiems aktyvina laimės „centrus“ smegenyse.
Siekiokite tikslo, bet neperdegite – mažas, prasmingas progresas svarbesnis už tobulumą.
Pabaigai: ar įmanoma išmokti būti laimingam?
Mokslas rodo – taip. Nors negalime pasirinkti visų savo aplinkybių ar genetinių ypatybių, bet turime daug įrankių, kurie leidžia sąmoningai kurti laimingesnį gyvenimą. Laimė nėra nuolatinė euforija – tai gebėjimas jausti pilnatvę, susitaikyti su sunkumais ir vertinti tai, ką turime.
Kaip sako psichologė Sonja Lyubomirsky:
„Laimė yra kelionė, ne tikslas. O mes visi galime išmokti keliauti sąmoningiau.“
