Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame turime daugiau galimybių nei bet kada anksčiau, daugelis žmonių jaučiasi… nelaimingi. Turime išmaniuosius telefonus, socialinius tinklus, galime keliauti, mokytis, bendrauti – viskas ranka pasiekiama. Ir vis dėlto daugelio širdyse tvyro tuštuma, nerimas, nepilnatvės jausmas. Kodėl taip yra? Kodėl mes nelaimingi?
1. Mes per daug lyginame save su kitais
Socialiniai tinklai yra tarsi veidrodis, kuriame matome tik „filtruotą“ kitų žmonių gyvenimą: kelionės, laimės akimirkos, pasiekimai, gražūs kūnai. Visa tai dažnai verčia mus galvoti: „Kodėl mano gyvenimas toks pilkas?“, „Kodėl aš taip negyvenu?“.
Laimės paslaptis slypi suvokime, kad kiekvienas žmogus eina savo keliu. Kai nustojame lyginti save su kitais, galime pagaliau pamatyti, kiek daug jau turime. Tikroji laimė gimsta ne iš to, ką turi kiti – o iš dėkingumo už tai, ką turi tu.
2. Mes pametėme ryšį su savimi
Mes skubame, dirbame, bėgame, planuojame, bet retai sustojame paklausti savęs: kaip aš jaučiuosi? Ko iš tikrųjų noriu? Kas mane džiugina? Nelaimė dažnai atsiranda tada, kai gyvename ne pagal savo vertybes, kai siekiame to, ko iš mūsų tikisi kiti – tėvai, visuomenė, darbdaviai.
Norint tapti laimingu, reikia atkurti ryšį su savimi. Skirk laiko tylai, apmąstymams, savianalizei. Paklausk savęs: ar einu ten, kur iš tikrųjų noriu eiti?
3. Mes per daug siekiame kontroliuoti
Žmonės dažnai kenčia dėl to, kad nori viską sukontroliuoti – ateitį, kitų žmonių elgesį, net ir likimą. Tačiau tikrovė yra tokia: daug kas mūsų gyvenime yra nenuspėjama. Ir tai normalu.
Laimė ateina tada, kai išmokstame priimti gyvenimą tokį, koks jis yra. Kai suprantame, kad ne viskas mūsų rankose – bet mūsų rankose yra tai, kaip mes reaguojame. Paleidimas – tai laisvė. Tai raktas į vidinę ramybę.
4. Mes pamirštame būti čia ir dabar
Daug žmonių gyvena arba praeityje („kas būtų, jei būčiau pasirinkęs kitaip?“), arba ateityje („kai pasieksiu tą tikslą, tada būsiu laimingas“). Tačiau gyvenimas vyksta tik dabar. Ši akimirka – vienintelė, kurią turime.
Kai išmokstame būti sąmoningi, dėmesingi, kai pradedame matyti grožį mažose detalėse – šypsenoje, saulės spindulyje, paukščio giesmėje – tada į mūsų širdį pamažu sugrįžta laimė.
5. Mes nesirūpiname savo vidiniu pasauliu
Fizinė sveikata svarbi, bet ne mažiau svarbi yra emocinė ir dvasinė gerovė. Jei nuolat ignoruojame savo jausmus, slopiname skausmą, nesprendžiame vidinių konfliktų, ilgainiui tai virsta nelaimingumu.
Rūpintis savimi – tai ne egoizmas. Tai būtinybė. Kalbėkis su savimi švelniai. Ieškok pagalbos, kai jos reikia. Skaityk, medituok, sportuok, kurk, kalbėkis su artimaisiais – tai tarsi lašeliai į vidinės laimės šulinį.
Pabaigai: Laimė – ne tikslas, o kelias
Nelaimė dažnai gimsta iš iliuzijų: kad turime būti tobuli, kad viskas turi būti lengva, kad laimė priklauso nuo išorinių aplinkybių. Bet tikroji laimė – tai būsena, kuri kyla iš vidaus. Tai gebėjimas gyventi sąmoningai, priimti save ir pasaulį, būti dėkingam net už paprastus dalykus.
Tu gali būti laimingas jau dabar. Ne rytoj, ne kai kažką pasieksi – bet šią akimirką. Svarbiausia – išdrįsti pažvelgti į save nuoširdžiai ir leisti sau keistis.
Gyvenimas – ne laimės ieškojimas, o jos kūrimas. Kuri jį jau šiandien.
