Pokyčiai yra neatsiejama gyvenimo dalis – jie gali atnešti augimą, naujas galimybes ir ilgai lauktus troškimų išsipildymus. Vis dėlto dažnai susiduriame su paradoksu: pokyčių trokštame, jų siekiame, apie juos svajojame – bet kai jie priartėja, juos pasitinkame ne džiaugsmu, o baime, abejonėmis ar net pasipriešinimu. Kodėl taip nutinka?
1. Saugumo iliuzija ir komforto zona
Žmogaus smegenys yra linkusios vertinti žinomą aplinką kaip saugią, net jei ji nėra maloni ar sveika. Komforto zona – tai ne tik fizinė ar emocinė būsena, bet ir psichologinė erdvė, kurioje mes žinome „kaip viskas veikia“. Net jei dabartinė situacija kelia stresą ar nepasitenkinimą, ji yra pažįstama. Pokytis gi – tai nežinomybė, kuri kelia įtampą.
Pavyzdys: žmogus ilgus metus svajoja pakeisti nemėgstamą darbą, bet vis atidėlioja. Kodėl? Nes naujas darbas reiškia naują aplinką, nežinomus žmones, neaiškius lūkesčius – tai kelia nerimą, o ne tikėtiną džiaugsmą.
2. Kontrolės praradimo baimė
Daugeliui iš mūsų svarbu jausti kontrolę savo gyvenime. Pokyčiai – ypač didesni – dažnai reikalauja paleisti senus modelius ir pripažinti, kad ne viską galime numatyti ar valdyti. Tai gali sukelti stiprų nesaugumo jausmą. Net kai mes patys inicijuojame pokytį, negalime būti tikri dėl jo rezultatų.
Mintis: „O kas, jei bus blogiau?“ – šis klausimas lydi daugelį norinčių keistis. Ir dažnai jis paralyžiuoja veiksmus.
3. Tapatybės krizė
Pokyčiai dažnai reiškia ir pokytį mūsų pačių tapatybėje. Kai keičiasi mūsų aplinka, darbai, santykiai ar įpročiai, pasikeičia ir tai, kaip mes save suvokiame. Tai gali būti gąsdinanti vidinė transformacija.
Pavyzdys: žmogus, visą gyvenimą laikęs save „ramiu, atsargiu“, staiga pradeda domėtis kelionėmis, naujomis veiklomis, rizika. Kuo jis tampa? Ar jis išduoda save? Tokie klausimai iškyla ne retai.
4. Praeities patirtys ir traumos
Mūsų požiūrį į pokyčius dažnai formuoja ankstesnė patirtis. Jei anksčiau pokyčiai atnešė skausmą, netektį ar nesėkmes, mūsų pasąmonė natūraliai sieks jų išvengti. Taip veikia mūsų psichologinės gynybos – jos bando mus apsaugoti, bet tuo pačiu stabdo.
5. Socialinis spaudimas ir aplinkinių lūkesčiai
Kartais mes bijome pokyčių, nes nuogąstaujame, kaip jie bus priimti kitų. Ar artimieji palaikys? Ar draugai nesakys, kad pasikeitėme? Ar nesulauksime kritikos ar pavydžios tylos? Pokytis gali reikšti ir socialinių ryšių perkainojimą, o tai daugeliui – bauginanti perspektyva.
Kaip įveikti baimę ir pasitikti pokyčius?
Pripažinkite baimę – ji normali. Pokyčių baimė nėra silpnumo ženklas, o natūrali žmogaus reakcija. Ją pripažinus, ją lengviau suvaldyti.
Skaidykite pokytį į mažus žingsnius. Didelis pokytis atrodo gąsdinantis, bet mažas žingsnis – įveikiamas. Žingsnis po žingsnio mes galime priprasti prie naujos realybės.
Kurkite viziją, o ne tik siekite išvengti senos būsenos. Jei norime keistis tik todėl, kad „blogai dabar“, tai nėra pakankama motyvacija. Svarbu turėti aiškią ir patrauklią naujos situacijos viziją.
Ieškokite palaikymo. Kalbėkitės su tais, kurie jus palaiko. Kartais užtenka, kad kažkas pasakytų: „Tu gali.“
Reflektuokite apie ankstesnius pokyčius. Prisiminkite laikus, kai pokytis buvo sėkmingas. Tai padės pamatyti, kad galite su tuo susitvarkyti.
Pabaigai
Baimė pokyčių akivaizdoje yra žmogiška. Ji kyla ne todėl, kad esame silpni, o todėl, kad esame jautrūs, atsargūs ir siekiame saugumo. Bet tik per pokytį galime augti, keistis, kurti prasmingesnį gyvenimą. Todėl svarbu ne laukti, kol baimė išnyks – ji gali ir neišnykti – o veikti nepaisant jos.
Kaip sakė amerikiečių rašytoja Susan Jeffers:
„Pajusk baimę ir vis tiek veik.“
