Technologijoms tobulėjant, tobulėja ir nusikaltėlių metodai. Šiuolaikiniai sukčiai geba prisitaikyti prie žmonių įpročių ir technologijų pokyčių, naudodamiesi tiek psichologija, tiek pažangiais IT sprendimais. Straipsnyje apžvelgsime populiariausius sukčiavimo būdus: telefoninius skambučius, el. pašto apgavystes, netikras investicijas, romantinius sukčiavimus ir kitus pavojus, slypinčius internete.
1. Telefoniniai sukčiai
Telefoniniai sukčiai dažnai apsimeta institucijų atstovais: policija, bankais, mokesčių inspekcija ar net artimaisiais.
Kaip veikia?
– Sukčiai skambina aukai ir teigia, kad jos sąskaita užblokuota, kad vykdomas tyrimas arba kad būtina kuo greičiau pervesti pinigus.
– Naudojamas psichologinis spaudimas – skubumas, grasinimai, emociniai apeliavimai.
– Kai kuriais atvejais naudojama net numerio klastojimo technologija, kad skambutis atrodytų kaip iš tikro banko ar įstaigos.
Kaip apsisaugoti?
– Niekada neatskleiskite savo asmens duomenų telefonu.
– Nutraukite pokalbį ir perskambinkite oficialiu institucijos numeriu.
– Įtarus sukčiavimą – kreipkitės į policiją.
2. Investiciniai sukčiai
Investicinės apgavystės – viena sparčiausiai plintančių sukčiavimo formų.
Kaip veikia?
– Sukčiai kuria profesionaliai atrodančius tinklalapius, reklamuoja „greitą uždarbį“ per kriptovaliutas, akcijas ar fondus.
– Dažnai naudojami žinomų žmonių vardai ir tariami interviu.
– Prisiregistravus, auka paskatinama įnešti nedidelę sumą, kuri iš pradžių „uždirba“. Tai paskatina didesnes investicijas, kurios vėliau dingsta.
Kaip atpažinti?
– Per gerai skambančios galimybės („uždirbk 500€ per dieną“).
– Neaiški licencija ar registracija.
– Spaudimas investuoti greitai arba nuolatiniai skambučiai iš „konsultantų“.
Kaip apsisaugoti?
– Patikrinkite, ar įmonė licencijuota Lietuvos banke.
– Niekada neinvestuokite vien pagal socialinių tinklų reklamą.
– Kalbėkitės su nepriklausomu finansų specialistu.
3. Sukčiavimas el. paštu (phishing)
Tai senas, bet vis dar veiksmingas būdas išvilioti duomenis ar pinigus.
Kaip veikia?
– Gaunate laišką iš „banko“, „Netflix“, „Sodros“ ir pan., raginantį atnaujinti duomenis arba sumokėti skolą.
– Paspaudus nuorodą, patenkate į netikrą puslapį, kuris renka jūsų duomenis.
– Kartais laiške būna užkrėsti failai (virusai, trojanai).
Kaip apsisaugoti?
– Tikrinkite siuntėjo el. pašto adresą.
– Neatidarinėkite įtartinų priedų.
– Nespauskite nuorodų, jei kyla abejonių – geriau įveskite adresą patys naršyklėje.
4. Romantinis sukčiavimas
Sukčiai internete ieško vienišų žmonių ir apsimeta romantiškai nusiteikusiais asmenimis.
Kaip veikia?
– Sukuriamas netikras profilis socialiniuose tinkluose ar pažinčių programėlėse.
– Užmezgamas emocinis ryšys, dažnai kalbama apie meilę, bendrą ateitį.
– Galiausiai paprašoma pinigų: ligai, bilietui, nelaimei ar pan.
Kaip atpažinti?
– Apsimetėliai dažnai turi „darbus užsienyje“, negali susitikti.
– Dažnai jų nuotraukos būna pavogtos iš kitų profilių.
– Prašo pinigų anksti arba dažnai.
5. Sukčiavimas per socialinius tinklus
Tai apima netikrų konkursų, žinučių iš „draugų“ ar profilių užgrobimų atvejus.
Pavyzdžiai:
– „Laimėk iPhone!“ – paspausk nuorodą ir įvesk duomenis.
– Gavai žinutę iš draugo: „Pažiūrėk šį video“ – o ten virusas.
– Sukčiai užgrobia paskyrą ir prašo paskolos iš draugų.
Apsauga:
– Naudokite dviejų žingsnių autentifikaciją.
– Neklikinkite ant įtartinų nuorodų net jei jos gautos iš draugų.
– Praneškite apie įtartinus profilius.
Kaip bendrai apsisaugoti nuo šiuolaikinių sukčių?
Niekada nesidalinkite savo slaptažodžiais ar asmens duomenimis.
Įdiekite antivirusinę programą ir atnaujinkite savo įrenginius.
Pasitikrinkite informaciją keliose vietose prieš priimdami finansinius sprendimus.
Jei abejojate – pasitarkite su šeimos nariu, draugu ar institucija.
Praneškite apie sukčius policijai ar kibernetinio saugumo institucijoms.
Išvada
Sukčių metodai tampa vis išmanesni, tačiau pagrindinis ginklas prieš juos – kritinis mąstymas, informuotumas ir atsargumas. Neapsigaukite spaudžiami emocijų ar skubos – geriau pasitikrinkite du kartus nei tapkite auka.
