Didysis užkariautojas Aleksandras Makedonietis

Aleksandras I Didysis – Makedonijos karalius. Po daugybės Senovės Graikijos miestų-valstybių suvienijimo valdant jo tėvui Pilypui II, Aleksandras išplėtė savo tėvo sukurtą karalystę užkariaudamas Persiją, įskaitant Anatoliją, Siriją, Finikiją, Egiptą, Baktriją, Mesopotomiją. Rytuose imperijos sienos siekė Pendžabą.

Kadangi Aleksandras mirė jaunas ir nenugalėtas, būta daug svarstymų, kas būtų įvykę, jeigu jis būtų gyvenęs. Jeigu jis būtų vedęs savo pajėgas į vakarines Viduržemio jūros baseino žemes, jis tikriausiai būtų jas užkariavęs, ir tuomet visa Vakarų Europos istorija galėjo būti visiškai kitokia. Tačiau tokie, nors ir įdomūs, svarstymai, turi mažai reikšmės, vertinant tikrąją Aleksandro padarytą įtaką.

Aleksandras turbūt dramatiškiausia figūra istorijoje, o jo karjera bei asmenybe buvo žavimasi visais laikais. Tikrieji jo gyvenimo faktai yra pakankamai dramatiški, ir jo vardą apipynė daugybė legendų. Jis buvo užsimojęs tapti didžiausiu visų laikų karžygiu, ir, atrodo, jis užsitarnavo tą titulą. Kaip karys, jis buvo talentingas ir drąsus. Kaip karo vadas, jis buvo nepralenkiamas — per vienuolika kariavimo metų nepralaimėjęs nė vieno mūšio.

Tuo pačiu jis buvo intelektualas, mokytas Aristotelio ir branginęs Homero poeziją. Suprasdamas, kad ne graikai nebūtinai yra barbarai, jis parodė daug daugiau įžvalgumo, negu daugelis jo laikų graikų mąstytojų. Tačiau kai kuriais atžvilgiais, jis buvo stebėtinai neapdairus. Nors visą laiką rizikavęs savo gyvybe mūšiuose, jis nepasirūpino įpėdiniu, ir tai buvo viena svarbiausių greito imperijos iširimo po jo mirties priežasčių. Manoma, kad Aleksandras buvo labai gražus ir dažnai itin gailestingas sumuštiems priešams. Antra vertus, jis buvo ir žiauraus būdo egomaniakas. Kartą, būdamas girtas, jis susiginčijo ir nužudė artimą savo bendrą Kleitusą, kuris anksčiau buvo išgelbėjęs jo gyvybę.

Kaip ir Napoleonas bei Hitleris, Aleksandras padarė didžiulę įtaką savo kartai. Tačiau jo trumpalaikė įtaka buvo mažesnė, nes jos plitimą apribojo prastos to meto susisiekimo priemonės. Aleksandro užkariavimai buvo labai reikšmingi, suartinant Graikijos bei Artimųjų Rytų civilizacijas ir praturtinant abi kultūras.

Per Aleksandro žygius ir tuoj po jų graikų kultūra greitai plito į Iraną, Mesopotamiją, Siriją, Judėją bei Egiptą; iki Aleksandro graikų kultūra šiuos regionus pasiekdavo lėtai. Be to, Aleksandro dėka graikų įtaka plito į anksčiau nepasiektas sritis — Indiją bei Centrinę Aziją. Kultūrinė įtaka nebuvo vienareikšmė. Helenizmo amžiuje (tuoj po Aleksandro karjeros) rytiečių idėjos — ypač religinės — paplito graikų pasaulyje.

Būtent ši helenizmo kultūra — iš esmės graikiška, bet su ryškiais rytietiškais bruožais — ilgainiui paveikė Romą. Kariaudamas Aleksandras įkūrė daugiau kaip dvidešimt naujų miestų. Garsiausias buvo Aleksandrija Egipte, kuris greitai tapo vienu svarbiausių pasaulio miestų ir reikšmingu mokslo bei kultūros centru. Svarbiais tapo ir kai kurie kiti miestai, tokie kaip Heratas ir Kandaharas Afganistane.

Aleksandras, Napoleonas ir Hitleris panašūs savo padaryta įtaka. Tačiau susidaro įspūdis, kad Aleksandro įtaka buvo ilgalaikiškesnė. Todėl jis užima aukštesnę padėtį, nors jo įtaka buvo silpnesnė už jų.