Kiekvienas iš mūsų gyvenime svajoja sutikti ypatingą žmogų – tokį, kuris įkvepia, palaiko, supranta ir skleidžia šviesą net tamsiausiomis dienomis. Bet ar kada nors pagalvojai, kad toks žmogus gali būti… tu pats?
Veidrodis vietoj lūkesčių
Dažnai turime aukštus standartus kitiems: norime nuoširdumo, atjautos, pagarbos, lojalumo. Ir vis dėlto retai paklausiame savęs – ar patys elgiamės taip, kaip tikimės iš kitų? Ar mūsų žodžiai neskaudina, ar mūsų buvimas teikia ramybę, ar mūsų poelgiai atitinka mūsų vertybes?
Gyvenime galime susidurti su daug neteisybės, paviršutiniškumo ar abejingumo. Ir būtent todėl taip svarbu nepasiduoti, o tapti tuo žmogumi, kuris į pasaulį įneša daugiau gėrio. Nes gerumas – tai ne naivumas, o drąsa būti tuo, kuo pasaulis taip stokoja.
Pirmiausia – sąmoningumas
Būti žmogumi, kurį pats norėtum sutikti, reiškia būti sąmoningu. Tai reiškia kiekvieną dieną stebėti savo elgesį, žodžius ir net mintis. Ne kaltinti aplinką ar kitus, bet prisiimti atsakomybę už tai, ką neši į šį pasaulį.
Sąmoningas žmogus stengiasi suprasti, o ne teisti. Jis klausosi ne tam, kad atsakytų, bet tam, kad išgirstų. Jis nemano, kad yra tobulas, bet nuolat siekia augti ir tapti geresniu.
Empatija – raktas į žmoniškumą
Įsivaizduok, kaip pasikeistų pasaulis, jei kiekvienas iš mūsų stengtųsi suprasti kito jausmus. Jei vietoj smerkimo pasirinktume atjautą. Jei vietoj abejingumo pasirinktume rūpestį.
Empatija yra tiltas tarp žmonių. Ji sujungia skirtingus pasaulius ir padeda išlaikyti žmogiškumą net ir sudėtingiausiose situacijose. Būti žmogumi, kurį pats norėtum sutikti, reiškia ugdyti šį gebėjimą – matyti ne tik išorę, bet ir vidų.
Maži poelgiai – didelė įtaka
Herojai nebūtinai dėvi apsiaustus. Kartais jie tiesiog padeda kitiems be priežasties. Paskambina senam draugui. Išklauso. Palaiko. Ištaria nuoširdų komplimentą. Šypsosi nepažįstamam žmogui.
Tokie maži poelgiai keičia ne tik kitų dieną – jie formuoja ir tavo charakterį. Jie augina tavo žmogiškumą. Jie grąžina tikėjimą, kad pasaulis gali būti geresnis.
Vidinė harmonija – tavo stiprybė
Norėdamas skleisti šviesą kitiems, pirmiausia turi ją atrasti savyje. Tai reiškia – skirti laiko sau. Išmokti atleisti sau. Priimti savo silpnybes, bet nebijoti jų keisti. Išmokti mylėti save ne tuštybės, o brandos vardu.
Kai žmogus myli ir gerbia save, jis neturi poreikio žeminti kitų. Jo vidinė ramybė tampa stiprybės šaltiniu, o jo buvimas – dovaną kitiems.
Tapsmas – tai kelias, o ne tikslas
Būti žmogumi, kurį pats norėtum sutikti – tai ne vienkartinis pasirinkimas. Tai nuolatinis kelias. Tai pastangos kiekvieną dieną – net kai nepavyksta. Net kai pavargsti. Net kai pasaulis atrodo nejautrus.
Svarbiausia – nepamiršti, kad tavo pastangos svarbios. Kad kiekvienas geras darbas, kiekvienas sąžiningas žodis, kiekviena nuoširdi šypsena yra tavo indėlis į pasaulį, kurį norėtum matyti.
Pabaigai
Užuot laukęs, kol gyvenime atsiras kažkas ypatingas – tapk tuo ypatingu žmogumi pats. Ir tuomet stebuklas įvyks: pradėsi traukti tokius pačius žmones kaip tu. Gerumas traukia gerumą. Nuoširdumas įkvepia nuoširdumą. Ir tu tapsi ne tik žmogumi, kurį pats norėtum sutikti – bet ir tuo, kurį kiti visada džiaugsis sutikę.
