Nuo seniausių laikų žmonija svajojo apie ilgaamžiškumą. Pasak mitų ir religijų, kai kurie veikėjai gyveno šimtus metų – pavyzdžiui, biblijinis Metušelas, kuris, kaip teigiama, gyveno 969 metus. Tačiau šiuolaikinė medicina ir mokslas vis dažniau kelia klausimą ne tik apie ilgesnį gyvenimą, bet ir apie galimybę gyventi sveikai iki 120 ar net 150 metų. Ar tai įmanoma? Ir ką sako naujausi tyrimai?
Dabartinė gyvenimo trukmės riba
Vidutinė gyvenimo trukmė pasaulyje sparčiai išaugo per pastarąjį šimtmetį. Daugelyje išsivysčiusių šalių ji viršija 80 metų. Ilgiausiai gyvenusių žmonių sąraše pirmauja prancūzė Jeanne Calment, kuri, kaip manoma, nugyveno 122 metus (1875–1997 m.). Tačiau daugelis mokslininkų mano, kad žmogaus biologinė riba šiuo metu yra tarp 120 ir 130 metų.
Kas riboja žmogaus gyvenimo trukmę?
Mokslininkai išskiria keletą pagrindinių veiksnių, kurie nulemia gyvenimo trukmę:
Ląstelių senėjimas. Kiekvieną kartą dalindamosi, ląstelės trumpina telomerus – chromosomų galus, kurie saugo genetinę informaciją. Kai telomerai tampa per trumpi, ląstelės nebegali daugintis.
Genetiniai veiksniai. Nustatyta, kad ilgaamžiškumas dalinai paveldimas. Tam tikros genetinės mutacijos gali turėti teigiamą arba neigiamą įtaką gyvenimo trukmei.
Lėtinės ligos. Vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos bei neurodegeneraciniai sutrikimai dažnai lemia ankstyvesnę mirtį.
Aplinka ir gyvenimo būdas. Mityba, fizinis aktyvumas, streso lygis, oro kokybė, miego kokybė ir net socialiniai ryšiai daro didelę įtaką ilgaamžiškumui.
Naujausios ilgaamžiškumo įžvalgos
1. Genų redagavimas ir biotechnologijos
CRISPR ir kitos genų redagavimo technologijos leidžia koreguoti paveldėtas mutacijas ir potencialiai kovoti su su amžiumi susijusiomis ligomis. Mokslininkai jau eksperimentuoja su pelėmis, prailgindami jų gyvenimą modifikuodami genus, susijusius su ląstelių senėjimu ir uždegimais.
2. Senolitikai: vaistai nuo senėjimo
Senolitikai – tai vaistai, kurie taikosi į senstančias, bet vis dar organizme esančias „zombines“ ląsteles, sukeliančias uždegimą ir audinių pažeidimą. Ankstyvieji klinikiniai tyrimai rodo, kad šių ląstelių pašalinimas gali pagerinti audinių funkciją ir sulėtinti senėjimo procesą.
3. Dirbtinis intelektas (DI) ir sveikatos stebėjimas
DI padeda analizuoti didžiulius duomenų kiekius, ieškant ilgaamžiškumo modelių. Jis naudojamas ir individualizuotai prevencijai, rekomenduojant konkrečiam žmogui tinkamą mitybą, fizinį krūvį, miego grafiką ir kt.
4. Mitohondrijų vaidmuo
Mitohondrijos – ląstelių „energijos jėgainės“ – laikomos pagrindiniais senėjimo proceso dalyviais. Nauji tyrimai rodo, kad mitohondrijų funkcijos atstatymas gali turėti didelį poveikį ląstelių sveikatai ir ilgaamžiškumui.
Ar įmanoma gyventi 150 metų?
Kol kas nėra mokslinių įrodymų, kad žmogus artimiausiu metu galės gyventi 150 metų. Tačiau tyrimai su gyvūnais (pvz., nematodais ar pelėmis) rodo, kad genų modifikacijos, kalorijų ribojimas ir tam tikri junginiai (pvz., rapamicinas, resveratrolis, NAD+ stiprikliai) gali pratęsti gyvenimą iki 30–50 %.
Mokslininkai, tokie kaip biologas David Sinclair iš Harvardo, teigia, kad biologinio senėjimo procesas yra reguliuojamas ir gali būti „sulėtintas ar net grąžintas atgal“. Jis teigia, kad šiuolaikinis vaikas gali turėti galimybę sulaukti 150 metų, jei paspartės pažanga biotechnologijose.
Ką galime padaryti jau dabar?
Nors nemirtingumo piliulės dar nėra, daug ką galime daryti jau dabar:
Valgyti daugiau augalinio maisto, vengti perdirbtų produktų.
Reguliariai mankštintis – net ir trumpas kasdienis judėjimas gerina sveikatą.
Miegoti bent 7–8 valandas per parą.
Vengti žalingų įpročių – rūkymo, per didelio alkoholio vartojimo.
Ugdyti socialinius ryšius ir rūpintis psichologine sveikata.
Profilaktiškai tikrintis sveikatą ir naudotis šiuolaikinėmis diagnostikos galimybėmis.
Išvada
Ar žmogus gali gyventi 150 metų? Šiuo metu tai dar tik hipotezė, bet mokslas sparčiai artėja prie atsakymo. Genų inžinerija, senolitikai, sveikatos stebėjimas DI pagalba ir ląstelių biologijos pažanga žada proveržį ilgaamžiškumo srityje. Kol laukiame didžiojo mokslo šuolio, verta prisiminti: ilgaamžiškumas prasideda nuo kasdienių pasirinkimų.
