Šiuolaikinėje visuomenėje turto siekis dažnai laikomas sėkmės ir laimės sinonimu. Reklamos, socialiniai tinklai ir vartotojiška kultūra nuolat skatina mus tikėti, kad daugiau pinigų, prabangūs daiktai ir išorinis blizgesys atneš laimę. Tačiau ar tai tiesa? Psichologiniai ir sociologiniai tyrimai rodo, kad nors tam tikras materialinis stabilumas prisideda prie gerovės, pernelyg didelis turto siekis gali veikiau trukdyti nei padėti jaustis laimingiems.
Pinigų ir laimės ryšys: tik iki tam tikros ribos
Ekonomistas Richardas Easterlinas dar 1974 m. suformulavo vadinamąjį Easterlino paradoksą, kuris teigia, kad ilgalaikėje perspektyvoje šalies ekonomikos augimas nebūtinai didina gyventojų laimės lygį. Kitaip tariant, kai baziniai poreikiai (maistas, būstas, saugumas) yra patenkinti, papildomas turtas turi vis mažesnę įtaką subjektyviam laimės jausmui.
Amerikos psichologai Danielis Kahnemanas ir Angusas Deatonas 2010 m. atliko garsų tyrimą, kurio metu nustatė, kad JAV gyventojų emocinė gerovė nustoja augti pasiekus maždaug 75 000 dolerių metinių pajamų ribą (tai maždaug vidutinės pragyvenimo sąlygos). Viskas, kas viršija šią sumą, dažniau siejama su padidėjusia atsakomybe, stresu, o ne džiaugsmu ar ramybe.
Kodėl didesnės pajamos ne visada reiškia daugiau laimės?
Pripratimas prie gero gyvenimo
Žmogus yra prisitaikanti būtybė. Net laimėję loteriją, po kelių mėnesių žmonės grįžta prie įprasto emocinio fono. Psichologai tai vadina hedonine adaptacija. Nauji daiktai, pasiekimai ar turtas suteikia tik trumpalaikį džiaugsmą.
Socialinis palyginimas
Didėjant pajamoms, žmonės ima save lyginti su dar turtingesniais. Tyrimai rodo, kad žmogaus laimė labiau priklauso nuo to, kaip jo turtas atrodo lyginant su kitų, o ne nuo jo objektyvaus dydžio. Tai sukelia nuolatinį nepasitenkinimą ir lenktynes be finišo.
Mažiau laiko, daugiau streso
Turtingesni žmonės dažnai dirba daugiau valandų, patiria didesnę atsakomybę, turi mažiau laisvo laiko, kenčia nuo streso ir perdegimo. Taip pat jie gali jaustis izoliuoti, nes tampa atsargūs dėl žmonių ketinimų.
Vertybinė krizė
Kai žmogus turtą ima laikyti pagrindiniu gyvenimo tikslu, gali atsirasti egzistencinis tuštumos jausmas. Tokia vertybinė orientacija dažnai atitolina nuo gilesnių gyvenimo prasmių – artimų santykių, saviraiškos, bendruomeniškumo.
Kas iš tiesų daro mus laimingus?
Remiantis įvairiais psichologiniais tyrimais, stabilus laimės pagrindas yra:
Geri tarpusavio santykiai: draugystė, šeima, artumas.
Prasminga veikla: darbas ar hobiai, kurie suteikia prasmę ir pasitenkinimą.
Fizinė ir psichinė sveikata: sportas, miegas, emocinis balansas.
Dėkingumas ir gebėjimas džiaugtis mažais dalykais.
Savanorystė ir pagalba kitiems – padeda susikurti gilesnį pasitenkinimo jausmą.
Išvada: turtas – ne priešas, bet ir ne laimės šaltinis
Pinigai gali suteikti komfortą, galimybes ir saugumą. Tačiau kai jie tampa pagrindiniu gyvenimo tikslu, dažnai atsiranda priešingas efektas – izoliacija, stresas ir egzistencinis nepasitenkinimas. Laimė kyla ne iš turėjimo, o iš buvimo – savyje, santykiuose ir veikloje, kuri suteikia prasmę.
Tad jei siekiame laimės – verta investuoti ne tik į banko sąskaitą, bet ir į laiką su mylimais žmonėmis, savo sveikatą ir vidinį pasaulį.
