Albertas Einšteinas žmogus pakeitęs pasaulį
Albertas Einšteinas gimė 1879 metų kovo 14 dieną Ulmo mieste, Vokietijoje, žydų pirklio šeimoje.
Neturėdamas vidurinio išsilavinimo, 1895 m. bandė įstoti į universitetą, bet neišlaikė visų stojamųjų egzaminų. Per metus įgijo vidurinį išsilavinimą (matura) ir 1896 m. įstojo į Federalinę politechnikos mokyklą Ciuriche, kurią 1900 m. Baigė.
1901 m. gavo Šveicarijos pilietybę.
1915 m. A. Einšteinas išplėtė reliatyvumo teoriją, papildydamas erdvę ketvirtuoju matmeniu – laiku, tuo pačiu paaiškindamas gravitaciją erdvėlaikio iškreipimu.
1933 m. A. Einšteinas iš Berlyno persikėlė į JAV, kur gavo pilietybę ir toliau dirbo mokslinį darbą.
Vienas iš ankstyvųjų A. Einsteino pasiekimų buvo jo specialiojo reliatyvumo teorija, kurią jis suformulavo būdamas vos 26 metų. Teorija taip vadinama todėl, kad yra susijusi su santykiniu judėjimu ypatingu atveju, kai nepaisoma gravitacinės jėgos. Iš pirmo žvilgsnio ji gali pasirodyti nereikšminga, tačiau ši teorija tapo viena didžiausių mokslo revoliucijų istorijoje, visiškai pakeitusia fizikų mąstymą apie erdvę ir laiką.
Tiesą sakant, A. Einsteinas tuodu sujungė į vieną erdvėlaikio kontinuumą. Viena iš priežasčių, kodėl mums atrodo, kad erdvė ir laikas yra tarpusavyje nesusiję yra tai, kad mes juos matuojame skirtingais vienetais, atitinkamai metrais ir sekundėmis. Tačiau A. Einsteinas parodė, kaip jie iš tikrųjų gali būti sukeičiami ir yra vienas su kitu susiję per šviesos greitį, siekiantį maždaug 300 tūkst. kilometrų per sekundę.
Netikėta specialiojo reliatyvumo atšaka tapo garsioji A. Einsteino lygtis E = mc2, kuri greičiausiai yra vienintelė matematinė formulė, pasiekusi kultūrinio simbolio statusą. Lygtis išreiškia masės (m) ir energijos (E) – dviejų fizinių parametrų, kurie iki tol buvo laikomi visiškai tarpusavyje nesusijusiais – ekvivalentiškumą. Tradicinėje fizikoje masė atspindi objekte esančios medžiagos kiekį, o energija yra savybė, kurią objektas įgyja judėdamas ir veikiamas įvairių jėgų. Be to, energija gali egzistuoti ir tuomet, kai nėra medžiagos, pavyzdžiui, šviesoje ar radijo bangose.
A. Einsteino lygtis rodo, kad masė ir energija iš esmės yra tas pats, jei masę padauginame iš c2 – šviesos greičio kvadrato, kuris yra labai didelis skaičius, kad užtikrintumėme, jog ji bus išreikšta tais pačiais vienetais kaip ir energija.
A. Einsteino specialiojo reliatyvumo teorija parodė, kad erdvėlaikis gali pridaryti gana keistų dalykų, net ir neveikiant gravitaciniams laukams. Tačiau tai tėra ledkalnio viršūnė, kaip pamatė pats A. Einsteinas, kai į bendrosios reliatyvumo teorijos mišinį jam pagaliau pavyko įtraukti gravitaciją. Jis nustatė, kad masyvūs objektai, pavyzdžiui, planetos ir žvaigždės, iškraipo erdvėlaikio struktūrą ir šis iškraipymas sukuria efektus, kuriuos mes suvokiame kaip gravitaciją.
A. Einsteinui kartais priskiriami branduolinių ginklų „išradimo“ nuopelnai, tačiau, kaip rašoma Maxo Plancko gravitacinės fizikos instituto tinklalapyje „Einstein Online“, šių dviejų dalykų sąsajos yra labai nežymios. Pagrindinis branduolinių ginklų „ingredientas“ yra branduolio skilimo fizika, su kuria A. Einsteinas tiesiogiai nėra susijęs. Nepaisant to, jis suvaidino lemiamą vaidmenį praktiškai kuriant pirmąsias atomines bombas.
1939 m. kolegos įspėjo jį apie branduolio skilimo galimybes ir apie tai, kas galėtų nutikti, jei nacistinė Vokietija pasigamintų tokį ginklą. Galiausiai, anot Atominio paveldo fondo, jiems pavyko įtikinti A. Einsteiną išsakyti šiuos nuogąstavimus laiške JAV prezidentui Franklinui D. Rooseveltui. Šio laiško rezultatas buvo Manheteno projektas, kurį įgyvendinant sukurtos atominės bombos buvo panaudotos prieš Japoniją Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.
A. Einsteino vardu pavadintas asteroidas nr. 2001, krateriai Mėnulyje, 1978 į kosmosą iškeltas teleskopas, cheminis elementas (einšteinis) ir nesisteminis šviesos energijos vienetas (einšteinis). Apie mokslininko gyvenimą ir pasiekimus sukurta kino ir televizijos filmų, serialų, spektaklių, parašyta knygų. A. Einsteino vardo medalius bei premijas teikia įvairios tarptautinės įstaigos ir organizacijos; viena svarbesnių nuo 1984 Pasaulio kultūros tarybos teikiama premija už technologijų tyrimus bei plėtrą.
