Pasąmonė – tai nematoma proto dalis, veikianti tyliai, bet itin galingai. Ji lemia mūsų mintis, elgesį, įpročius, emocijas ir net fizinę sveikatą. Nors sąmoningai priimame sprendimus ir galvojame logiškai, būtent pasąmonė dažnai yra tikrasis mūsų gyvenimo režisierius.
Kas yra pasąmonė?
Psichologijoje pasąmonė (lot. subconscious) apibrėžiama kaip proto dalis, kurioje saugomi prisiminimai, emocijos, įsitikinimai ir impulsai, kurie nėra tiesiogiai prieinami sąmoningam protui, tačiau stipriai veikia mūsų mąstymą bei elgesį.
Ši sąvoka ypač išpopuliarėjo XX a. pradžioje kartu su Z. Froido ir C. G. Jungo darbais. Pasak Froido, žmogaus psichiką sudaro trys lygiai:
Sąmonė – tai, ką žinome šiuo metu (pvz., ką matome, girdime, galvojame).
Prie sąmonės esantis lygmuo – informacija, kurią galime greitai prisiminti.
Pasąmonė – gilus lygmuo, kuriame slypi užmiršti įvykiai, instinktai, traumos, troškimai.
Kaip veikia pasąmonė?
Pasąmonė funkcionuoja nuolat – net kai miegame ar nesame sutelkę dėmesio. Ji:
Kaupia informaciją – nuo vaikystės, net prenataliniu laikotarpiu, iki dabar;
Formuoja įpročius – automatiniai veiksmai, kaip pvz., vairavimas ar dantų valymas, yra pasąmonės darbas;
Reaguoja į emocijas – neretai mūsų baimės ar nerimas kyla iš pasąmoninių prisiminimų ar įsitikinimų;
Veikia kūną – pasąmonė glaudžiai susijusi su autonomine nervų sistema, todėl gali lemti fizinius simptomus (pvz., stresas gali sukelti skrandžio skausmą).
Pasąmonės galios kasdieniame gyvenime
1. Įpročių formavimas
Kiekvienas mūsų įprotis (pvz., rytinė mankšta ar saldumynų valgymas stresui mažinti) yra pasąmonės įrašas. Kartojant veiksmą jis tampa „automatinis“, todėl keičiant įpročius būtina „perrašyti“ pasąmonės programas – dažnai tai trunka 21–66 dienas.
2. Savigarba ir įsitikinimai
Jei vaikystėje nuolat girdėjome „tu nieko nesugebi“, pasąmonė tai priėmė kaip tiesą, ir net būdami suaugę galime nesąmoningai save nuvertinti. Tokie pasąmoniniai įsitikinimai daro įtaką savivertei, santykiams, karjerai.
3. Intuicija
Pasąmonė nuolat analizuoja aplinką – dažnai greičiau nei sąmonė. Intuityvus „vidinis balsas“ dažnai yra pasąmoninės analizės rezultatas, kurio negalime paaiškinti logiškai, bet jis pagrįstas sukaupta patirtimi.
Kaip sąmoningai naudotis pasąmonės galia?
1. Pozityvios afirmacijos
Kartojamos teigiamos frazės („Aš esu stiprus“, „Man sekasi“) veikia pasąmonę ir gali pakeisti neigiamus įsitikinimus. Svarbu kartoti jas ryte ir prieš miegą, kai pasąmonė yra labiau prieinama.
2. Vizualizacija
Sportininkai, aktoriai, verslininkai dažnai naudoja vizualizaciją – įsivaizduoja sėkmę, rezultatą ar konkretų veiksmą. Tai padeda pasąmonei „patikėti“ galimu rezultatu ir pasiruošti jo pasiekimui.
3. Meditacija ir sąmoningumas
Meditacija padeda „nutildyti“ sąmoningą protą ir pasiekti gilesnius sąmonės sluoksnius. Tai leidžia išgirsti vidinį balsą, sumažinti stresą, atpažinti neigiamas programas.
4. Hipnoterapija
Hipnozės metu sąmoningas protas atsipalaiduoja, o terapeutas gali padėti pasąmonėje pakeisti žalingus įsitikinimus ar įpročius (pvz., mesti rūkyti, mažinti nerimą).
Mokslinis požiūris
Nors kai kurios pasąmonės galios interpretacijos linksta į pseudomokslą, vis daugiau neuropsichologinių tyrimų patvirtina jos įtaką:
Neuromokslininkai naudoja fMRI skenavimus, norėdami stebėti, kaip smegenys reaguoja į pasąmoninius dirgiklius;
Eksperimentai rodo, kad pasąmoninės asociacijos veikia mūsų sprendimus dar prieš tai, kai juos „sąmoningai“ priimame;
Psichoterapijoje vis plačiau taikomi metodai, orientuoti į pasąmonės pažinimą (pvz., EMDR, giluminė psichoanalizė).
Išvada
Pasąmonė – tai ne mistinė, o reali mūsų proto dalis, turinti milžinišką galią. Ji formuoja mūsų įpročius, emocijas, įsitikinimus, net sprendimus, apie kuriuos nesusimąstome. Pažindami ir sąmoningai dirbdami su pasąmone galime keisti savo gyvenimą iš esmės – išsilaisvinti iš baimių, perprogramuoti įpročius, sustiprinti pasitikėjimą savimi ir pasiekti tikslus, apie kuriuos svajojome.
