Apie gyvenimą ir laimę
Laimė paprastai apibrėžiama kaip pasitenkinimas savo gyvenimu. Tačiau tyrimai atskleidžia, kad, norint būti laimingam, svarbu galvoti ne tik apie savo gyvenimo kokybę, bet ir stengtis dėl kitų.
Žmogaus laimės, klestėjimo jausmą (nepainiokime su materialiu klestėjimu) nagrinėja pozityvioji psichologija. Šią populiarėjančią psichologijos kryptį sukūrė buvęs Amerikos psichologų asociacijos vadovas Martinas Seligmanas, remdamasis pagrindinėmis humanistų Abrahamo Maslow, Carlo Rogerso ir Ericho Frommo idėjomis. Kitaip nei klasikinės psichologijos, kurios ištakos glūdi sprendžiant psichologines problemas, pozityviosios psichologijos nagrinėjimo objektas yra laimingi žmonės. Jeigu žmogaus būklę galėtume atvaizduoti skalėje nuo –10 (depresija, neviltis ir t. t.) iki +10 (džiaugsmas, laimė), tuomet vaizdžiai būtų galima sakyti, kad klasikinė psichologija padeda žmogui, tarkime, iš būsenos –7 pereiti į būseną –2 arba geriausiu atveju pasiekti nulį, pavyzdžiui, atsikratyti baimių, liūdesio, depresijos ir grįžti į normalią būseną. Pozityvioji psichologija žengia žingsnį toliau – bando rasti būdą, kaip žmogui padėti nuo normalios būsenos (nulio) pakilti iki +5, +6 arba +10, o gyvenimu besidžiaugiantiems žmonėms tokiems ir likti.
Galima rasti daug literatūros, kurioje teigiama, kad šiuolaikinio žmogaus laimei reikalinga sportiška arba aktyvi gyvensena, sveika mityba, pakankamas miegas ir pan. Tai daugiau higieniniai geros savijautos, kasdienės geros nuotaikos veiksniai, o pozityvioji psichologija nagrinėja žmogaus gyvenimą platesniame kontekste. Šios psichologijos krypties atstovų nuomone, laimingo žmogaus gyvenimas turi pasiekti tris kokybes – būti malonus, įtraukiantis ir prasmingas. Tam, kad ilguoju laikotarpiu jaustųsi laimingas, žmogus turi vienu metu išgyventi visus tris minėtuosius gyvenimo aspektus.
Kas lemia, kiek esame laimingi? Amerikos psichologai Sonya Lubomirsky ir Kenas Sheldonas apibendrino viską, kas šiuo atžvilgiu yra žinoma mokslui, ir išreiškė tai apskritimo pavidalu, suskirstytu į tris skirtingo dydžio dalis. Didžiausia rato dalis – pusė jo – yra temperamento, asmenybės, paveldimumo įtaka. Kai kurie žmonės jaučiasi laimingi nuo vaikystės, kad ir kas jiems nutiktų, o kitiems sunku pajausti laimės jausmą.
Mažiausia rato dalis – apie 10% – yra išorinių aplinkybių įtaka, įskaitant vietą, kurioje gyvename, pajamų lygį, švietimo kokybę, priklausymą tam tikram socialiniam ratui.
Likę 40% yra tai, kaip mes patys kuriame savo gyvenimą: kokių tikslų siekiame, su kokiais žmonėmis bendraujame, kokią veiklą pasirenkame, kokį gyvenimą gyvename. Laimė nuo mūsų pačių priklauso daug labiau, nei anksčiau galvojome.
Patirti laimę yra nuostabu savaime. Tačiau pasirodo, kad laimingi žmonės yra sėkmingesni profesiniu požiūriu, juos labiau vertina vadovai ir klientai, jie rečiau praranda darbą, rečiau jį keičia.
Remiantis psichologų Lubomirsky, Kingo ir Dienerio tyrimais, laimė, taip pat teigiamos emocijos, pasitenkinimo jausmas, gerovės ir vilties jausmas sumažina širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir peršalimo riziką. Tomis pačiomis gyvenimo sąlygomis laimingi žmonės gyvena ilgiau, turi geresnį imunitetą ir greičiau pasveiksta po sunkios operacijos. Jie yra altruistiškesni, socialiai aktyvesni, maloniau suvokia kitus, geriau sprendžia kūrybines problemas.
