Daugelis mano, kad didesnės pajamos automatiškai reiškia finansinį stabilumą, tačiau realybė dažnai kitokia. Net ir solidžiai uždirbantys žmonės dažnai gyvena „nuo algos iki algos“ – tai reiškia, kad visos jų pajamos išleidžiamos iki kitos algos ir beveik nelieka santaupų ar finansinio saugumo. Kodėl taip nutinka?
1. Gyvenimo lygio infliacija (angl. „Lifestyle inflation“)
Kai pajamos padidėja, daugelis žmonių natūraliai pradeda daugiau leisti: išsikelia į brangesnį būstą, perka naujesnį automobilį, dažniau keliauja, vakarieniauja restoranuose ar perka prabangos prekes. Vietoj to, kad padidėjusios pajamos būtų nukreiptos į santaupas ar investicijas, jos naudojamos gyvenimo kokybės gerinimui. Nors tai savaime nėra blogai, problema kyla tuomet, kai išlaidos visiškai „suryja“ visą padidėjusių pajamų naudą.
2. Finansinio raštingumo stoka
Net ir turėdami dideles pajamas, žmonės dažnai nežino, kaip tinkamai valdyti pinigus. Jie neplanuoja biudžeto, neturi aiškių taupymo tikslų, neinvestuoja ar neplanuoja pensijos. Be supratimo apie palūkanas, infliaciją, skolas ar rizikos valdymą, net ir didelės sumos gali būti iššvaistytos.
3. Skolos
Dideles pajamas turintys asmenys dažnai turi ir didelius finansinius įsipareigojimus: paskolos būstui, automobiliui, kreditinės kortelės, vartojimo paskolos. Pavyzdžiui, žmogus gali uždirbti 3000–5000 € per mėnesį, bet jeigu 2000 € tenka paskolų ir įsipareigojimų padengimui, realus likutis kasdienėms išlaidoms tampa labai ribotas.
4. Socialinis spaudimas ir prestižo siekis
Aukštesnės pajamos dažnai siejamos su aukštesniu socialiniu statusu, todėl kyla noras „atrodyti pagal pajamas“. Tai reiškia brangesnius drabužius, telefonus, vakarėlius, dovanas ar net mokyklas vaikams. Kartais žmonės leidžia pinigus tam, kad įtiktų aplinkiniams ar pasiektų tam tikrą „gyvenimo įvaizdį“, kuris neatitinka jų realių galimybių.
5. Netikėtos išlaidos
Didesnės pajamos nereiškia apsaugos nuo nenumatytų išlaidų: ligų, nelaimių, šeimos problemų, darbo netekimo ar remonto. Neturint finansinio rezervo (6–12 mėnesių išlaidų dydžio santaupų), tokios situacijos gali sugriauti biudžetą.
6. Trumpo laikotarpio mąstymas
Kai kurie žmonės gyvena pagal principą „gyvenk šia diena“. Jie nemato prasmės taupyti ar planuoti ateitį, nes „vis tiek visko nepaimsi į kapą“. Tačiau šis požiūris ilgainiui gali sukelti didelį finansinį nesaugumą, ypač senatvėje ar susidūrus su krize.
7. Psichologinės priežastys
Finansinis elgesys dažnai kyla iš vaikystės patirčių, šeimos modelio ar net psichologinių traumų. Žmonės gali leisti pinigus tam, kad pasijaustų vertingesni, kompensuotų trūkumą, patirtų laikiną džiaugsmą ar pabėgtų nuo problemų. Tai gali vesti prie impulsyvaus vartojimo ir finansinės priklausomybės.
8. Netinkama finansų struktūra
Be aiškios struktūros – biudžeto plano, automatizuoto taupymo, aiškių finansinių tikslų – pinigai tiesiog „ištirpsta“. Net ir labai geras atlyginimas neduos naudos, jei išlaidų kontrolė bus chaotiška arba jų išvis nebus.
Ką galima daryti?
Sudaryti biudžetą ir sekti išlaidas. Žinoti, kur dingsta pinigai, yra pirmas žingsnis į pokytį.
Taupyti iš anksto, o ne tai, kas lieka. Net 10–20 % nuo atlyginimo gali per laiką sukaupti reikšmingą sumą.
Sumažinti skolas ir vengti vartojimo paskolų.
Didinti finansinį raštingumą. Skaityti knygas, klausytis tinklalaidžių, konsultuotis su specialistais.
Susitelkti į ilgalaikius tikslus. Pensija, vaikų mokslai, nuosavas būstas – tai svarbūs tikslai, reikalaujantys planavimo.
Atskirti norus nuo poreikių. Vertėtų kritiškai įvertinti, kas tikrai būtina, o kas – tik emocinis pirkimas.
Pabaigai
Gyvenimas „nuo algos iki algos“ nėra tik mažų pajamų problema – tai finansinių įpročių, psichologijos ir socialinio spaudimo pasekmė. Net ir gerai uždirbantys žmonės gali atsidurti nesaugioje situacijoje, jei nevaldo savo finansų sąmoningai. Norint išeiti iš šio užburto rato, reikia ne daugiau pinigų, o daugiau disciplinos, žinių ir ilgalaikės atsakomybės už savo finansinį gyvenimą.
