Skaitmeninė valiuta per pastarąjį dešimtmetį iškilo kaip vienas iš ryškiausių pokyčių pasaulinėje finansų sistemoje. Pradžioje ją daugelis laikė nišiniu technologų eksperimentu, tačiau šiandien apie ją kalba centriniai bankai, verslo gigantai ir eiliniai vartotojai. Tačiau kyla svarbus klausimas – ar skaitmeninė valiuta yra tik laikina mada, ar tai neišvengiama mūsų ekonomikos ateitis?
Kas yra skaitmeninė valiuta?
Skaitmeninė valiuta – tai pinigų forma, egzistuojanti tik elektroniniu būdu. Ji gali būti išleidžiama privačių subjektų (pvz., kriptovaliutos kaip Bitcoin ar Ethereum) arba valstybinių institucijų (centrinių bankų skaitmeninės valiutos – CBDC, pavyzdžiui, Kinijos skaitmeninis juanis ar svarstomas skaitmeninis euras).
Svarbu skirti kriptovaliutas nuo centrinių bankų skaitmeninių valiutų:
Kriptovaliutos yra decentralizuotos, jų veikimas pagrįstas „blockchain“ technologija, ir jos veikia be tarpininkų – bankų ar vyriausybių.
CBDC – tai skaitmeninė nacionalinė valiuta, kurios emisiją ir cirkuliaciją kontroliuoja šalies centrinis bankas.
Kodėl skaitmeninė valiuta tapo aktuali?
Kelios priežastys lėmė augantį skaitmeninių valiutų populiarumą:
Technologinė pažanga: „Blockchain“ technologija suteikė galimybę kurti saugias, decentralizuotas ir skaidrias mokėjimo sistemas.
Pasitikėjimo krizė finansų sistemoje: Po 2008 m. krizės išaugo nepasitikėjimas bankais, o decentralizuotos valiutos pasiūlė alternatyvą.
Greitis ir efektyvumas: Skaitmeniniai mokėjimai yra greitesni, pigesni ir tarptautiniai pervedimai tampa paprastesni.
Pandemijos įtaka: COVID-19 pandemija pagreitino perėjimą prie bekontakčių mokėjimų ir paskatino ieškoti alternatyvų gryniesiems pinigams.
Privalumai ir trūkumai
Privalumai:
Greiti ir pigūs pervedimai – ypač tarptautiniai.
Skaidrumas – operacijos registruojamos viešose grandinėse (blockchain).
Prieinamumas – žmonės net be banko sąskaitos gali naudotis skaitmeninėmis piniginėmis.
Mažesnė korupcijos rizika – ypač su CBDC, kur galima sekti pinigų srautą.
Inovacijų skatinimas – atsiveria naujos galimybės fintech įmonėms.
Trūkumai ir rizikos:
Nepastovi vertė – ypač kriptovaliutų (pvz., Bitcoin).
Reguliavimo stoka – kai kurios valiutos naudojamos nelegaliai veiklai.
Privatumo klausimai – ypač kai kalbame apie CBDC, kur kiekvienas vartotojo veiksmas gali būti stebimas.
Kibernetinės grėsmės – skaitmeninės piniginės ir biržos gali būti įsilaužtos.
Valstybių požiūris į skaitmeninę valiutą
Šiandien vis daugiau šalių aktyviai tyrinėja arba kuria savo skaitmenines valiutas:
Kinija jau testuoja skaitmeninį juanį.
Europos centrinis bankas svarsto skaitmeninio euro įvedimą.
JAV Federalinis rezervų bankas vykdo tyrimus dėl skaitmeninio dolerio.
Lietuva 2020 m. išleido „LBCOIN“ – pirmąją pasaulyje skaitmeninę kolekcinę monetą, kurią galima laikyti ir kaip pilotinį CBDC bandymą.
Šie žingsniai rodo, kad valstybės siekia ne tik prisitaikyti prie pokyčių, bet ir išlaikyti pinigų politikos kontrolę.
Skaitmeninė valiuta – mada ar neišvengiama ateitis?
Atsakymas priklauso nuo požiūrio:
Jei kalbame apie kriptovaliutas, jos jau dabar daro įtaką finansų pasauliui. Nors jų vertė svyruoja, technologija (ypač blockchain) įsitvirtino daugybėje sričių – nuo logistikos iki menų (NFT).
CBDC – tai rimtas signalas, kad skaitmeninė valiuta bus integruota į valstybių ekonomiką kaip oficialus mokėjimo būdas. Šiuo atveju – tai ne mada, o strateginis žingsnis.
Be to, skaitmeninė karta, užaugusi su mobiliomis programėlėmis ir internetinėmis paslaugomis, tikisi greitų, patogių ir saugių finansinių sprendimų. Todėl skaitmeninė valiuta, panašu, atliepia šiuolaikinio pasaulio poreikius.
Išvada
Skaitmeninė valiuta jau nebeatrodo tik laikina technologinė naujovė. Ji keičia ne tik tai, kaip mes atsiskaitome, bet ir pačią pinigų esmę. Nors kyla daug klausimų dėl reguliavimo, saugumo ir privatumo, tendencijos aiškios – pasaulis žengia link skaitmeninio pinigų laikotarpio.
Tad skaitmeninė valiuta – ne tik mada. Tai reali ateitis, kuri jau šiandien keičia finansų pasaulio veidą.
