Juokas – viena natūraliausių žmogaus reakcijų, lydinti mus nuo vaikystės. Nors dažnai juoką suvokiame kaip spontanišką emociją ar malonų gyvenimo prieskonį, šiuolaikinė psichologija vis dažniau pabrėžia jo reikšmę žmogaus psichinei ir fizinei sveikatai. Humoras tampa ne tik bendravimo priemone, bet ir veiksmingu psichoterapiniu įrankiu. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip humoras veikia žmogaus psichologiją, kokią naudą teikia juokas sveikatai ir kokiais būdais jis taikomas terapijoje.
Juoko biologinis ir psichologinis pagrindas
Juokas – tai sudėtingas procesas, apimantis neurologinius, fiziologinius ir emocinius mechanizmus. Kai juokiamės, aktyvuojamos smegenų sritys, atsakingos už malonumo pojūtį – ypač limbinė sistema (migdoliniai kūnai, hipokampas) ir dopamino išskyrimas. Tai sukelia atsipalaidavimo, džiaugsmo bei palengvėjimo jausmą.
Be to, juokas veikia autonominę nervų sistemą: mažėja streso hormono kortizolio lygis, sumažėja kraujospūdis, gerėja kraujotaka ir net stiprėja imuninė sistema. Vadinasi, humoras – ne tik emocinė išraiška, bet ir fiziologiškai naudinga būsena.
Humoras kaip psichologinis išgyvenimo mechanizmas
Psichologijoje humoras dažnai laikomas vienu iš brandžiausių gynybos mechanizmų. Tai reiškia, kad žmogus sugeba į stresą ar diskomfortą reaguoti ne destruktyviai, o per ironiją, juoką, saviironiją. Tokiu būdu jis ne paneigia realybę, o sugeba ją interpretuoti šviesesniu kampu.
Pvz., ligoniai, susiduriantys su sunkia diagnoze, dažnai sako, kad humoras padeda jiems nepasiduoti, išsaugoti orumą ir bendrystės jausmą. Net ekstremaliose situacijose – kare, kalėjime ar po katastrofų – humoras tampa būdu išlaikyti psichologinį stabilumą.
Juoko terapija: kas tai?
Juoko terapija (dar vadinama gelotologija – juoko mokslo šaka) – tai sąmoningas juoko naudojimas gerinant emocinę, psichinę ir net fizinę savijautą. Ši terapija remiasi prielaida, kad net priverstinis juokas (angl. simulated laughter) gali turėti tokį pat teigiamą poveikį organizmui kaip ir natūralus.
Juoko terapijos formos:
Juoko joga – kvėpavimo, judesio ir dirbtinio juoko pratimų kombinacija, skirta emocinei iškrovai.
Grupinės juoko sesijos – žmonės kartu žaidžia, dalijasi juokingomis istorijomis, improvizuoja.
Psichoterapija su humoro elementais – kai terapeutas sąmoningai naudoja humorą kaip priemonę klientui atsiverti, sumažinti įtampą.
Kino- ar juoko vakarai ligoninėse, senelių namuose – skirti nuotaikai gerinti ir depresijai mažinti.
Humoras psichoterapijoje: profesionali priemonė ar pavojus?
Tinkamai taikomas humoras terapijoje padeda klientui atsipalaiduoti, užmegzti ryšį su terapeutu ir pažvelgti į save iš šalies. Tačiau svarbu, kad juokas nebūtų naudojamas kaip vengimo priemonė ar kaip būdas nuvertinti kliento patirtį. Terapeutas turi labai jautriai jausti ribą tarp išlaisvinančio humoro ir nesupratimo.
Pvz., kognityvinėje elgesio terapijoje humoras padeda išryškinti nelogiškas ar perdėtas mintis. Egzistencinėje terapijoje – leidžia pažvelgti į egzistencinius klausimus su lengvumu. Net psichodinėse praktikose humoras padeda atskleisti paslėptus konfliktus ar baimes.
Moksliniai tyrimai apie juoko naudą
Tyrimai rodo, kad humoras ir juokas:
Mažina nerimą ir depresijos simptomus.
Gerina miegą ir mažina nemigą.
Skatina socialinį ryšį, stiprina santykius.
Didina kūrybiškumą ir problemų sprendimo gebėjimus.
Stiprina imuninę sistemą ir mažina uždegiminius procesus.
Vienas žinomiausių pavyzdžių – žurnalistas Norman Cousins, kuris, sirgdamas nepagydoma liga, pradėjo gydytis žiūrėdamas komedijas. Jis pats rašė, kad 10 minučių nuoširdaus juoko suteikdavo jam kelias valandas be skausmo.
Humoras kasdienybėje: kaip jį ugdyti?
Net ir nesant formaliai terapijai, kiekvienas žmogus gali pasinaudoti humoro galia:
Apsupkite save juokingais žmonėmis – juokas yra užkrečiamas.
Žiūrėkite komedijas, skaitykite humoristinę literatūrą.
Mokykitės saviironijos – sugebėjimas juoktis iš savęs yra brandos ženklas.
Nepamirškite žaidimo – suaugę dažnai pamiršta, kaip smagu būti „kvailam“.
Veskite humoro dienoraštį – užsirašykite juokingus dienos nutikimus.
Išvada
Humoras – ne vien pramoga ar atsitiktinis reiškinys. Tai galingas psichologinis resursas, padedantis žmogui susidoroti su stresu, stiprinantis emocinį atsparumą ir net gerinantis sveikatą. Juokas, kaip terapija, vis plačiau taikomas šiuolaikinėje psichologijoje ir medicinoje, o jo nauda įrodyta tiek moksliškai, tiek gyvenimiška patirtimi. Mokėkime juoktis – tai pigiausia, prieinamiausia ir viena veiksmingiausių „vaistų“ mūsų sielai.
