Daugelis žmonių svajoja apie finansinę laisvę – galimybę nebeskaičiuoti centų, gyventi pagal savo sąlygas ir investuoti į tai, kas iš tikrųjų svarbu. Tačiau kelią į turtus dažnai užkerta ne aplinkybės, o mūsų pačių mąstymas. Neturtingumo šaknys dažnai slypi ne išoriniuose veiksniuose, o vidiniuose įsitikinimuose, kurie riboja mūsų elgesį ir galimybes.
Štai 5 dažniausios mąstymo klaidos, kurios gali trukdyti pasiekti finansinę gerovę:
1. „Pinigai yra blogis“ arba „Turtingi žmonės – godūs“
Tai viena giliausių pasąmoninių įsitikinimų, formuojamų dar vaikystėje per pasakas, filmus ar visuomenės nuostatas. Jei nuo mažens girdime, kad „pinigai gadina žmones“, „turčiai nesąžiningi“, nesąmoningai imame vengti turtų, nes nenorime būti blogi ar atmesti aplinkinių.
Kodėl tai pavojinga?
Jei tapatinate pinigus su blogiu, jūsų pasąmonė nesąmoningai sabotuoja galimybes jų uždirbti. Net jei ir gaunate daugiau pajamų, galite greitai jas išleisti arba priimti sprendimus, kurie jus sugrąžina į ankstesnę finansinę padėtį.
Kaip keisti?
Pradėkite matyti pinigus kaip įrankį, leidžiantį kurti vertę, padėti kitiems, saugiai gyventi ar siekti kilnių tikslų. Turtas – tai ne blogis, o atsakomybė.
2. „Aš nesu pakankamai protingas/sumanus/sėkmingas, kad tapčiau turtingas“
Ši klaida remiasi menkos savivertės jausmu. Daugelis žmonių mano, kad turtingumas skirtas tik „išrinktiesiems“, verslo genijams ar tiems, kurie turėjo geras pradines sąlygas.
Kodėl tai pavojinga?
Toks mąstymas atima motyvaciją stengtis, kelti tikslus ar rizikuoti. Jūs net nepradedate, nes tikite, kad pralaimėsite.
Kaip keisti?
Turtingi žmonės nėra tobuli – jie tiesiog ryžosi veikti, klysti, mokytis ir kartoti. Sėkmė nėra talentas – tai disciplina, atkaklumas ir gebėjimas išlikti žaidime ilgą laiką.
3. „Man reikia daugiau uždirbti, tada visos problemos išsispręs“
Dauguma mano, kad jų finansinės bėdos išsispręs, jei tik padidės atlyginimas. Tačiau daugeliu atvejų didesnės pajamos reiškia ir didesnes išlaidas – vadinamasis gyvenimo lygio paradoksas.
Kodėl tai pavojinga?
Uždirbti daugiau nereiškia turėti daugiau turto. Be finansinio raštingumo, net loterijos laimėtojai ar sporto žvaigždės praranda milijonus.
Kaip keisti?
Svarbiau ne kiek uždirbate, o kiek sugebate išsaugoti ir investuoti. Pradėkite nuo paprastų žingsnių – biudžeto sudarymo, išlaidų analizės, automatinio taupymo ar investavimo.
4. „Aš neturiu iš ko investuoti“
Daugelis žmonių galvoja, kad investavimas – tik turtingųjų žaidimas. Jei neuždirbi daug, investuoti neapsimoka. Tai viena iš pagrindinių klaidų, trukdančių pradėti kurti turtą.
Kodėl tai pavojinga?
Laikas – svarbiausias investavimo veiksnys. Pradėję nuo mažų sumų, bet anksti, galite sukaupti daugiau nei tie, kurie pradeda vėliau su didesniais pinigais.
Kaip keisti?
Net 10 eurų per mėnesį gali būti pradžia. Svarbiausia – įgauti įprotį. Naudokitės paprastomis investavimo platformomis, domėkitės indeksiniais fondais ar taupymo sąskaitomis.
5. „Dabar ne laikas, pradėsiu vėliau“
Atidėliojimas – viena pavojingiausių strategijų. Dėl baimės, nežinojimo ar nepasitikėjimo savimi žmonės linkę laukti „geresnio momento“, kuris dažnai niekada neateina.
Kodėl tai pavojinga?
Kuo ilgiau laukiate, tuo mažiau turite laiko kurti turtą. O laikas, kaip minėta, yra jūsų didžiausias sąjungininkas kaupiant kapitalą.
Kaip keisti?
Pradėkite šiandien – nuo mažų žingsnių: perskaitykite knygą apie finansus, sudarykite biudžetą, atsidarykite taupomąją sąskaitą. Judėjimas yra svarbesnis už tobulą planą.
Pabaigai
Tapti turtingu nėra vien tik matematikos klausimas – tai ir psichologijos, mąstymo, disciplinos reikalas. Jei norite pakeisti savo finansinę realybę, pirmiausia turite keisti tai, kas vyksta jūsų galvoje.
Keiskite mąstymą – keisis rezultatai.
