
Ekonominė infliacija dažnai atrodo kaip šiuolaikinio pasaulio problema – apie ją kalba politikai, rašo žiniasklaida, o eiliniai žmonės tai jaučia piniginėje. Tačiau infliacijos reiškinys nėra modernus išradimas. Vienas ryškiausių istorinių pavyzdžių – vėlyvosios Romos imperijos laikotarpio ekonominė krizė, kuri ne tik sukrėtė senovės pasaulį, bet ir pateikia vertingų pamokų šių dienų visuomenėms.
Kas yra infliacija?
Infliacija – tai bendras prekių ir paslaugų kainų lygio kilimas per tam tikrą laikotarpį, dėl kurio pinigų perkamoji galia mažėja. Kai pinigai nuvertėja, už tą pačią sumą galima nusipirkti mažiau nei anksčiau. Infliacija gali būti natūrali ekonominio augimo dalis, tačiau nevaldoma ji tampa pavojingu reiškiniu, griaunančiu ekonomiką ir gyventojų gerovę.
Romėnų infliacija: priežastys ir eiga
Romos imperijoje infliacijos ženklų pradėta matyti III a. po Kr., ypač vadinamosios Krizės laikotarpiu (235–284 m.), kai imperija patyrė nuolatinius išorinius ir vidaus iššūkius: karus, sukilimus, epidemijas ir politinį nestabilumą.
1. Monetų devalvacija
Pirmasis žingsnis į infliaciją buvo valiutos nuvertinimas. Imperatoriai, ieškodami lėšų vis didesnėms kariuomenėms ir administracijai išlaikyti, pradėjo sumažinti sidabro kiekį denaruose – pagrindinėje Romos valiutoje. Pavyzdžiui, Neronas dar I a. sumažino sidabro kiekį monetose nuo ~95 % iki ~80 %. III a. ši proporcija drastiškai krito – kai kuriose monetose sidabro likdavo vos keli procentai, o likusi dalis buvo pigesni metalai.
2. Valstybės išlaidos
Romos imperija vis labiau tapo karine valstybe – didžioji biudžeto dalis buvo skiriama kariuomenei, kurią reikėjo lojalinti, mokant didesnius atlyginimus. Tai kėlė spaudimą mokesčių sistemai. Kadangi mokesčių surinkimas tapo nepakankamas, valstybė dar labiau pasikliaudavo pinigų emisija – t. y. „spausdindavo“ daugiau nuvertėjusių pinigų.
3. Kainų kontrolė ir ekonominis chaosas
Kad suvaldytų kainų šuolį, imperatorius Diokletianas 301 m. išleido Kainų ediktą, kuriuo buvo nustatytos maksimalios prekių kainos. Šis bandymas baigėsi nesėkme – gamintojai nustojo gaminti arba prekes pradėjo pardavinėti juodojoje rinkoje. Tai sukėlė dar didesnį deficitą ir ekonominį chaosą.
Panašumai su šių dienų infliacija
1. Pinigų nuvertėjimas
Kaip romėnai mažino sidabro kiekį monetose, taip šiuolaikinės valstybės didina pinigų pasiūlą – centriniai bankai „spausdina“ pinigus (elektronine forma), siekdami skatinti ekonomiką ar finansuoti deficitus. Tai matėme, pavyzdžiui, per 2008 m. finansų krizę ar COVID-19 pandemiją, kai daugelis šalių įvedė skatinamąsias priemones.
2. Valstybinės išlaidos ir skolos
Kaip ir Romos laikais, šiuolaikinės valstybės turi dideles išlaidas – kariuomenė, socialinės programos, infrastruktūra. Jei biudžeto pajamos (mokesčiai) nepadengia išlaidų, valstybės skolinasi arba didina pinigų pasiūlą, o tai ilgainiui gali sukelti infliaciją.
3. Kainų reguliavimo rizika
Romėnai bandė kovoti su infliacija įvesdami kainų lubas, tačiau tai sukėlė prekių trūkumą. Šiuolaikinėje ekonomikoje taip pat pasitaiko kainų kontrolės bandymų, ypač energijos ar būsto srityje. Tokie sprendimai gali būti trumpalaikiai naudingi, tačiau dažnai iškraipo rinką ir nepašalina pagrindinių problemų.
Ko galime pasimokyti iš Romos?
Infliacijos šaknys – fiskalinė disciplina. Kai valstybė negali sukontroliuoti savo išlaidų ir per daug priklauso nuo pinigų emisijos, infliacija tampa neišvengiama.
Monetarinė politika turi būti atsakinga. Pinigų vertė priklauso ne tik nuo jų kiekio, bet ir nuo pasitikėjimo sistema. Romos atveju, kai žmonės nustojo pasitikėti pinigais, prekyba grįžo prie natūrinio mainų.
Kainų kontrolė nepašalina priežasties. Dirbtinis kainų reguliavimas gali pabloginti situaciją, jei nėra sprendžiamos giluminės ekonominės problemos.
Išvada
Senovės Romos infliacija yra įspėjimas šiuolaikinėms valstybėms – ekonominiai dėsniai yra iš esmės tie patys, nepaisant laikmečio. Kai pinigų vertė griaunama per neatsakingą fiskalinę ar monetarinę politiką, pasekmės – gyventojų nepasitenkinimas, rinkos griūtis, net imperijos žlugimas – tampa realia grėsme. Žvelgdami į praeitį, galime geriau suprasti dabartį ir išvengti klaidų, kurios Romos imperijai kainavo jos didybę.