Ar kada susimąstei, ką iš tiesų reiškia būti „savo vietoje“? Ši sąvoka dažnai skamba motyvacinėse kalbose, straipsniuose ar kasdieniuose pokalbiuose. Žmonės ją naudoja apibūdindami profesinį pasitenkinimą, asmeninį išsipildymą ar net dvasinę ramybę. Tačiau ar tikrai žinome, ką tai reiškia – ir dar svarbiau – ar žinome, kaip atpažinti, kada esame savo vietoje?
Savo vietoje – ne tik darbe
Dažnai manome, kad būti „savo vietoje“ reiškia turėti tobulą darbą. Iš tiesų, darbas yra svarbi šios dėlionės dalis, bet tik viena iš dalių. Būti savo vietoje gali reikšti:
gyventi pagal savo vertybes;
jausti vidinį ramybės ir prasmės jausmą;
būti ten, kur jautiesi suprastas, priimtas, įvertintas;
veikti tai, kas tau svarbu ir ką laikai prasminga;
jausti, kad auga ne tik tavo kompetencijos, bet ir asmenybė.
Tai holistinė būsena – ji apima ne tik veiklą, bet ir aplinką, žmones, gyvenimo būdą, net laikyseną savęs atžvilgiu.
Kada nejauti, kad esi savo vietoje?
Priešingas jausmas – kai esi ne savo vietoje – taip pat labai iškalbingas. Tuomet gali jaustis tarsi „ne savo kailyje“: nuolat pavargęs, irzlus, be motyvacijos, o net ir pasiekti tikslai nesukelia džiaugsmo. Gali atrodyti, kad viską darai „teisingai“, bet vis tiek kažko trūksta.
Šis pojūtis dažnai lydi žmones, kurie per daug taikosi prie aplinkos, o ne klausosi savęs. Jie renkasi „saugius“ sprendimus, prisitaiko prie lūkesčių, bet viduje jaučia, kad gyvena ne savo gyvenimą.
Kaip atpažinti, kad esi savo vietoje?
Nėra vieno universalaus ženklo, bet yra keli bendri požymiai:
Vidinis ramybės jausmas – net ir patiriant stresą, jautiesi tvirtas viduje.
Laikas teka kitaip – veikloje prarandi laiko pojūtį, įsitrauki su malonumu.
Autentiškumas – gali būti savimi, nereikia dėvėti kaukių ar vaidinti.
Augimas – jauti, kad tavo veikla tave augina, skatina tobulėti.
Prasmė – tai, ką darai, turi gilesnę reikšmę nei vien tik uždarbis ar statusas.
Kelias į savo vietą – ne visada tiesus
Svarbu suprasti, kad būti savo vietoje nereiškia būti tobulame pasaulyje. Kartais tai gali reikšti sunkų pasirinkimą, riziką ar net trumpalaikį chaosą. Kartais savo vietą atrandame tik išdrįsę išeiti iš komforto zonos ar atsisakyti to, kas, rodos, „gerai“.
Būti savo vietoje – tai ne stabili stotelė, o nuolatinis procesas, kuriame klausomės savęs, mokomės, bandome, klystame ir vėl bandom iš naujo. Tai gyvenimo kelionė, o ne vienkartinis atradimas.
Ką daryti, jei jauti, kad nesi savo vietoje?
Sustabdyk tempą. Kartais reikia tylaus momento, kad išgirstum save.
Užduok klausimus. Kas man svarbu? Kur aš jaučiuosi gyvas? Ką daryčiau, jei nebijotų?
Ieškok eksperimentų. Nebūtina iškart viską keisti – kartais užtenka mažų žingsnių.
Kreipkis pagalbos. Pokalbis su artimu žmogumi ar psichologu gali atverti naują požiūrį.
Nebijok pokyčių. Savo vieta – tai drąsa gyventi pagal save, net jei tai nesutampa su kitų lūkesčiais.
Pabaigai
Būti savo vietoje – tai ne atsitiktinumas, o pasirinkimų rezultatas. Tai kelionė į save, reikalaujanti sąmoningumo, drąsos ir kantrybės. Galbūt šiandien dar tik artėji prie tos vietos, bet svarbiausia – kad eini. Ir kiekvienas žingsnis, padarytas klausant savo vidaus, veda tave ten, kur – tikrai – esi savo vietoje.
